VĖDINIMAS

Efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimas


Pastatų šildymo šilumos poreikis susideda iš šilumos nuostolių per atitvaras (sienas, stogą, langus) ir nuostolių per vėdinimą. Gerinant šilumos izoliaciją, mažėja nuostoliai per atitvaras, o siekiant sumažinti vėdinimo nuostolius, šiuolaikiniai namai statomi kuo sandaresni, renovuojamų pastatų seni langai keičiami naujais, sandariais. Tačiau tokiu būdu apribojama ir oro apykaita patalpose, kurios neužtikrinus:

  • didėja drėgmės koncentracija, kondensato pavidalu nusėdanti ant langų bei sienų (dažniausiai kambario kampuose),

  • didėja CO2 koncentracija, kuri įtakoja blogą savijautą, aktyvumą, darbingumą
  • kaupiasi nemalonūs kvapai, teršalai

Visa tai labai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę. Padidinti oro apykaitą patalpose galima pvz.:

  • praveriant ar tam tikrais intervalais atidarant langus
  • įrengiant natūralaus oro ištraukimo ir pritekėjimo (gravitacines, natūralios traukos) angas

Pirmu atveju, žmogui sunku kontroliuoti procesą, todėl dažniausiai langas praveriamas ir paliekamas - brangi šiluma išleidžiama į lauką. Antru atveju, natūrali trauka įtakojama daugelio nuo žmogaus nepriklausomų faktorių - vidaus ir lauko temperatūros, vėjo (dažniausiai būna per didelė arba per maža). Abu būdai negali užtikrinti geros oro kokybės ir mažų šiluminės energijos nuostolių vienu metu.
Tam, kad namo šilumos nuostoliai būtų kuo mažesni, tuo pačiu užtikrinant optimalią oro kaitą, būtina įdiegti kontroliuojamo (mechaninio) vėdinimo sistemą. Įdiegus tokią sistemą, patalpų oras pastoviai keičiamas reikalingu lauko oro kiekiu, o šilumos nuostoliai papildomai gali būti sumažinti pagrindiniu vėdinimo sistemos įrenginiu - rekuperatorumi. Kontroliuojamo vėdinimo sistema turi būti parinkta teisingai, o rekuperatorius turi būti: 

  • nei per didelis, nei per mažas
  • didelio efektyvumo 
  • sunaudojantis kuo mažiau elektros energijos
  • paprastai įdiegiamas 
  • paprastai aptarnaujamas
  • paprastai ir pigiai eksploatuojamas

Oro kaita, efektyvumas ir šiluminės energijos poreikis

Esant oro apykaitai 0,5 h-1 (0,5 karto per valanda, t.y. visas patalpos oro tūris pakeičiamas per 2 valandas) standartiniuose gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje, šilumos nuostoliai dėl vėdinimo sudaro apie 40 kWh/m2 per metus. Didinant oro apykaitą šilumos nuostoliai didėja, mažinant-mažėja.
Vėdinimo įrenginys su šilumos atgavimu (rekuperatorius) mažina šilumos nuostolius dėl vėdinimo. Kuo didesnis rekuperatoriaus efektyvumas, tuo daugiau sutaupoma brangios šiluminės energijos.


Drėgmė

Oro higieniškumas taip pat priklauso nuo jame esančio drėgmės kiekio, t.y. nuo santykinės oro drėgmės, todėl patalpose būtina palaikyti teisingą balansą tarp patalpos temperatūros ir patalpos santykinio drėgnumo. Diskusijos apie per mažą ar per didelę oro drėgmę dažnai klaidina. Svarbu žinoti, kad ne absoliutus oro drėgnumas, t.y. vandens garų kiekis ore (vandens gramų/oro kilograme) yra svarbus, o santykinis oro drėgnumas %. Jis nusako tam tikros temperatūros ore esančio vandens garų kiekio santykį su šios tempertūros ore maksimaliai įmanomu sukaupti vandens garų kiekiu. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti ir atvirkščiai. Siekiant apsaugoti pastato konstrukcijas bei žmogaus sveikatą rekomenduojamas 30-65 % patalpų santykinis oro drėgnumas. 
Tai palaiko malonų mikroklimatą ir neleidžia perteklinei drėgmei kondesuotis ant sienų bei langų.
Kaip buvo paminėta anksčiau, 0,25...0,5 h-1 oro apykaitos (arba ≤30m³/h žmogui) pakanka ne tik reikiamam deguonies kiekiui bei reikiamai CO2 koncentracijai patalpoje palaikyti, bet ir perteklinei drėgmei iš patalpų pašalinti. Žiemą palaikant tokią oro apykaitą patalpų oras netampa „per sausu“. Oras patalpose „per sausu“ paverčiamas tik tuo atveju, jei šaltomis dienomis vėdinama per daug arba nesandariuose pastatuose vyksta per didelė oro apykaita.


Pageidaujamos oro filtracijos lygio nustatymas

Vėdinimui naudojami filtrai, kurie skiriasi savo filtravimo efektyvumu.Žemiausia priimtina filtravimo klasė yra G3 – nepraleidžia stambių dulkių. Norint išvalyti smulkias daleles ar žiedadulkių alergija negaluojantiems žmonėms, rekomenduojama naudoti F6, F7, F8 klasės filtrus. 

 

Dalelių

dydis

Dalelių pavyzdžiai

Išfiltravimas procentais

 

G1

G2

G3

G4

F5

F6

F7

F8

0.1 μm

  • Mikroorganizmai, bakterijos
  • Virusai
  • Tabako dūmai
  • Metalo oksido garai
  • Aerozoliai

---

---

---

---

0 - 10

5 - 15

25 - 35

35 - 45

0.3 μm

---

---

---

0 - 5

5 - 15

10 - 25

45 - 60

65 - 75

0.5 μm

---

---

0 - 5

5 - 15

15 - 30

20 - 40

60 - 75

80 - 90

1 μm

  • Žiedadulkės
  • Sporos
  • Cemento dulkės
  • Dalelės, kurios įtakoja dėmių ir dulkių nusėdimą

---

0 - 5

5 - 15

15 - 35

30 - 50

50 - 65

85 - 95

95 - 98

3 μm

0 - 5

5 - 15

15 - 35

30 - 55

70 - 90

85 - 95

> 98

> 99

5 μm

5 - 15

15 - 35

35 - 70

60 - 90

90 - 99

95 - 99

> 99

> 99

10μm

40 - 50

50 - 70

70 - 85

85 - 98

> 98

> 99

> 99

> 99

 
Nemokamas vėsinimas vasara arba kas yra automatinė oro apvedimo sklendė (bypass):
Oro apvedimo sklendė, jei ji įmontuota rekuperatoriuje, uždaro šilumokaitį ir atidaro oro apėjimo kanalą, tam , kad lauko oras nesušiltų nuo šalinamo iš patalpų šiltesnio oro. Ypač vasaros naktimis yra malonus šviežio vėsaus oro gūsis. Per naktį šiltas patalpų oras pakeičiamas vėsesniu lauko oru padidindamas patalpų malonų mikroklimatą. Oro apvedimo sklendė atidaroma automatiškai, jei kambario temperatūra yra didesnė už lauko temperatūrą , o lauko temperatūra didesnė už šildymo sezono pabaigos temperatūrą. Oro apvedimo sklendės režimo metu oras taip pat filtruojamas.

Vasaros dieną, kai lauko oras yra šiltesnis už patalpų orą, jis atvėsinamas per šilumokaitį vėsesniu šalinamu patalpų oru (1pav.).

 

1 pav. Oro apvedimo sklendė uždaryta.

Vasaros naktį, kai lauko oras yra vėsesnis už patalpų orą, jis tiekiamas tiesiai į patalpas ir vėsina jas nemokamai (2pav.).


2 pav. Oro apvedimo sklendė atidaryta.

 Į ką atkreipti dėmesį renkantis vėdinimo įrenginį?
Renkantis priverstinį vėdinimą su šilumos grąžinimu, svarbu atkreipti dėmesį į įrenginių šilumos perdavimo efektyvumą. Standartiniai plokšteliniai rekuperatoriai turės apie 60% efektyvumą, o naujos kartos įrenginiai  net iki 99%. Taip pat labai svarbu, koks laidininkas yra naudojamas šilumokaityje, kokio dydžio plote vyksta šilumos mainai bei kokiomis kryptimis juda tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai (kryžmai ar priešpriešai). Visa tai lems įrenginio šilumos/šalčio atgavimo iš išmetamo oro efektyvumą.
Kitas svarbus rodiklis renkantis vėdinimo įrenginį yra rekuperatoriaus elektros energijos sąnaudos. Kai langai ir durys uždarytos, šviežio oro tiekimas reikalingas nuolat, tad rekuperatoriuje be paliovos turi veikti net 2 ventiliatoriai. Būtina atkreipti dėmesį į variklių nominalią galią arba dar geriau į rodiklį, kuris nurodo kiek elektros energijos sunaudoja rekuperatorius, kad sugeneruotų oro srautą lygų 1 m3/h. Pavyzdžiui, PASSIV HAUS INSTITUT, sertifikuojantis pasyvius namus visoje Europoje, rekomenduoja, kad šis rodiklis būtų ne didesnes negu 0,45 W/( m3/h ). Taip pat labai svarbi galimybė balansuoti oro srautus rekuperatoriaus valdymo panelėje, nes perteklinis oro tiekimas taip pat reikš energijos nuostolius.
 Priverstinis vėdinimas turi veikti ir naktį, ir tada kai lauke atvėsta, nes rekuperatoriuje esantys filtrai apsaugo, kad į patalpą iš lauko nepatektų vabzdžiai bei kad ramaus miego netrukdytų gatvės triukšmas.