Naudinga informacija

VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS

Vėdinimo objektas yra savotiškas — nematomas, neapčiuopiamas, bet visur esantis oras, kurio svarba, kaip ir sveikatos stoka, suvokiama tik tada, kai tyro oro ima trūkti. Vėdinimą galima laikyti deramai sutvarkytu, kai jis atitinka du pagrindinius reikalavi­mus: pirma, žmogus turi dirbti ir ilsėtis švariame ir pakankamai šiltame ore ir, antra, oro tiekimui ir paruošimui turi pakakti minimalaus energijos kiekio.

Vėdinimas, kaip mokslo ir technikos sri­tis, atsirado XIX a. pabaigoje išmokus ga­minti vamzdžius ir orapūtes, o vėliau ir elek­tros variklius. Pirmosios mechaninės vėdinimo sistemos buvo įrengtos šachtose, kur nepakeliamai dulkėta ir tvanku, gvardi­jos kareivinėse.

XX a. antrojoje pusėje dėl vis tikslesnių technologinių ir sanitarinių reikalavimų techninis ir teorinis vėdinimo lygis gerokai pakilo. Skaičiavimo mašinų, tiksliosios op­tikos, precizinių staklių, aukštos kokybės po­ligrafijos, kino ir fotografinių priemonių ga­myba, širdies persodinimo operacijos ir t.t. yra neįmanomos be vėdinimo, sukuriančio technologiškai optimalius oro parametrus. Tai, kas vadinama bendru vėdinimo termi­nu, skyla į dvi šakas: vėdinimą (siaurąją reikšme), reguliuojantį oro temperatūrą, judrumą ir švarumą patalpose, ir oro kondicionavimą, kai dar reguliuojama santykinė oro drėgmė ar oras vėsinamas vasarą.

Būtina vėdinti patalpas, kuriose gami­namos ir naudojamos sprogios ir degios medžiagos (pvz., dažai, lakai ir pan.). Drėgnuose cechuose būtina šalinti vandens garus, kitaip drėksta ir genda lubos, kritus patalpos oro temperatūrai, gali atsirasti rūkas. Rūke negalima dirbti, nes nematyti žmonių ir įrengimų. Taigi vėdinimas atlie­ka kelias funkcijas:

- sukuria normines sąlygas žmonėms;

- reguliuoja oro kokybę, ypač jo dulkėtumą (tai būtina sąlyga tiksliųjų
technologijų produkcijai gaminti);

- yra gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos priemonė, nes
mažina sprogių ar degių priemaišų kon­centraciją;

- pailgina atitvarų eksploatavimo trukmę.

Po 1973 m. Artimųjų Rytų arabų šalims apie dešimt kartų pabranginus naftą (l to­na kainavo apie 12 JAV dolerių, imta sku­biai ieškoti būdų, kaip atpiginti vėdinimo ir šildymo eksploatavimą. Pradėta naudoti šalinamo vėdinimo oro šilumos atgavimo įranga (šilumos utilizatoriai), diegiami šilu­mos siurbliai, sandarinami pastatai. Mažina­mas normų reikalaujamas minimalus gryno oro kiekis žmogui, taip silpninama oro apy­kaita pastatuose, taupoma šiluma ir lėšos. Tačiau jau apie 1980 m. buvo nustatyta, kad energijos vartojimo požiūriu ekonomiš­kuose pastatuose, nors patalpų oro užterš­tumas ir neviršija leistinojo, žmonės dažnai skundžiasi neaiškiais negalavimais — irzlu­mu, galvos skausmu, pykinimu ir pan. Išaiškėjo, kad esant mažai oro apykaitai žmogų nepalankiai veikia atitvarų, žmonių, baldų skleidžiamų daugybės medžiagų net labai menki kiekiai, tai dažnai sukelia alerginę organizmo reakciją. Taigi norint ir taupiai, ir sveikai gyventi, tenka suintensy­vinti gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų oro kokybės tyrimus, kad būtų rasti ir ekonomiški, ir higienos požiūriu priimti­ni sprendimai.

Vidutinių platumų klimato juostoje (jai priskiriamas ir Lietuvos klimatas) svarbiau­sias uždavinys yra patalpų šildymas žiemą. Aukštos orų temperatūros (per 26-27°C) pe­riodo trukmė apie 50 valandų, todėl oras aušinamas tik technologiniais sumetimais ir reprezentaciniuose visuomeniniuose pasta­tuose. Gamyklose, kuriose nėra būtinų technologinių reikalavimų patalpų oro tem­peratūrai, vasarą ją galima sumažinti inten­syviau vėdinant.

Kadangi mūsų gamtinio kuro ištekliai menki, svarbu sukurti optimalų mikroklimatą, sunaudo­jant minimalų šilumos ir elektros energijos kiekį.

Tai pasiekti padeda šilumą taupantys vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginiai.

   Oro kondicionavimo įrenginio uždavinys yra kondicionuoti iš lauko į patalpas pučiamą švarų orą taip, kad patalpose esantys žmonės jaustųsi patogiai. Todėl mes investuojame į orui pašildyti arba atvėsinti reikalingą energiją. Mums reikia pastoviai keisti orą, o tai yra brangu ir mes visiems laikams prarandame investuotus pinigus. Mūsų siūlomi įrenginiai leis jums atgauti iki 85% energijos. Modernios šilumos rekuperacijos dėka, objekto naudotojai galės veikti optimaliomis oro sąlygomis ir daug sutaupyti. Skirtingai nuo tradicinių recirkuliacinių sistemų, grynas oras yra nuolat tiekiamas į vidų. Mūsų pasiūlymuose rasite sprendimus, kurie leis jums daug sutaupyti oro kondicionavimo srityje nepaisant klimato ir objekto paskirties.

Plokšteliniai rekuperatoriai

Jie puikiai tinka visur, kur jums reikia ypatingo oro tyrumo
-iki 99% energijos rekuperacija
-99,9% dviejų oro srovių atskyrimas
-statinė sistema, kuri nereikalauja papildomos elektros energijos

Rotaciniai rekuperatoriai

Optimalus sprendimas tiems atvejams, kai yra ypatingai svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus taupymas.
-pilna šilumos rekuperacija iki 85%
-įrenginys yra trumpesnis
-tolygus sukimosi greičio reguliavimas siekiant efektyviausio funkcionavimo

Atskirų srautų rekuperatoriai

Geriausi labai šaltame klimate arba tuomet, kai įrenginius reikia atskirti.
-iki 75% energijos rekuperacija
-mažiausias jautrumas žemoms temperatūroms (-30oC)
-galimybė pastatyti padavimo jrenginj labai dideliu atstumu nuo ištraukimo

Kai kuriose patalpose oras turi būti tam tikros temperatūros ar santykinės drėgmės, todėl be šilumos regeneracijos vėdinimo sistemose montuojami oro džiovintuvai ir drėkintuvai, oro šildytuvai bei šaldymo sekcijos, specialūs oro filtrai.

Oro džiovinimas vyksta jį atšaldant, taip pašalinant dalį drėgmės kondensato pavidalu, o vėliau pašildant, nes didėjant oro temperatūrai mažėja santykinis drėgnumas.

Oro drėkinimui naudojami vandens purkštuvai tiesiog patalpose, o ortakinėse sistemos vanduo purškiamas ir garinamas specialioje sekcijoje.

Oro šildymui gali būti naudojami vandeniniai, elektriniai ar dujiniai šilumokaičiai. Pasirenkant svarbu įvertinti įrengimo galimybes, kaštus, bei privalumus, eksploatacijos išlaidas.

Oro šaldymui dažniausiai naudojami freoniniai šaldymo agregatai.

Svarbu ir tai, kaip vėdinimo sistemos valdomos. Galimas rankinis valdymas, tačiau sparčiai populiarėja programuojamos automatinės valdymo sistemos. Jos reikalingos energijos taupymui užduodant vėdinimo sistemos darbo laiką, oro kiekius ir parametrus.